Baigus stogo darbus ir artėjant žiemai pastebėjau, kad visi mūrlotai, išskyrus kraigo ir tą, kuris prisuktas prie mūro, yra šiek tiek persisukę. Persisukę - tai yra mediena neguli 100% ant savo horizontalaus paviršiaus. Tai charakterizuojančių nuotraukų neturiu, tad pabandžiau papaišyti :
Kitas vizualiai matomas nukrypimas - susidarė vaizdas, kad mansardinio aukšto išorinės sienos "skečiasi" - t.y. atsirado maži tarpeliai tarp išorinės sienos ir joms statmenų pertvarų. Pertvaros, beje, surištos su išorine siena nebuvo (pirma mūrijo išorės sienas, o po to vidines) - kitą namą statant reikalaučiau, kad ir vidines pertvaras mūrytų kartu su išorės sienomis ir jos susirištų tvarkingai. Nors iš kitos pusės - kad ir surištos sienos, didesnei jėgai esant, trūkis irgi atsirastų. Čia tokio mazgo vaizdas:
Turėdamas galimybę pasikonsultuoti su konstruktoriumi-ekspertu, po apžiūros ir sumodeliavimo kompiuteriu gavau jo išvadas ir rekomendacijas. Taigi:
Problemos kilmė : ties kraigu gegnės nebuvo surištos tarpusavyje. Jos buvo tiesiog tvirtai stvirtintos su viršutiniu mūrlotu, tačiau tarpusavyje sukabintos nebuvo. Čia foto iš anksčiau:
Problemos sprendimas:
- Sukabinti gegnes tarpusavyje. Čia lengvoji dalis, kurios net neįamžinau nuotraukose. Tiesiog nusipirkau metalinių plokštelių ir sąžiningai sutvirtina jomis gegnes, naudojant rievėtas vinis.
- Sugalvoti, kaip sustabdyti galimą stogo skėtimąsi. Mansardoje ties namo centru buvo kaip tik sumūrytos pertvaros, kurias nutarėme sutvirtinti su gelžbetoniniu žiedu:
Darbo eiga:
Kadangi norime taupyti erdvę ir turėti ploną tinko sluoksnį vėliau, pažymime mūro vietą, kurią pjausime:
Su didele bulgarke (kurią, beje, įsigijau galvodamas panaudoti tik kamino statybai, o panaudojau dar dešimtis kartų) įpjaunamas mūras:
Su perforatoriumi išmušama vieta:
Su lazeriu pasižymime ir šiek tik įgiliname, kad nesumažėtų durų anga ir nekiltų problemų statant duris.
Taip atrodo rezultatas:
Kiaurai pragręžiamas gelžbetoninis žiedas, įsukamas D14 sriegtas strypas ir jis suvirinamas su 40x4 juosta.
Vaizdas iš išorės: kiek įmanoma stipriau įtempiama, kad jeigu stogas norės "skėstis" toliau, sutiktų pasipriešinimą ties vidinėmis pertvaromis.
Beje, šias vidines pertvaras išjudinti būtų gan sudėtinga. Tai 15cm pločio sunkūs silikatiniai blokeliai, o ant šių pertvarų remiasi ir minėtieji mūrlotai. Visus šiuos darbus (išskyrus gegnių sukabinimą tarpusavyje) atlikau per vieną dieną, nelaukdamas stogdengių - pirmasis rimtas sniegas (kuris tikėtina, kad išskėstų stogą dar labiau) buvo pranašaujamas jau kitą dieną ;)
P.S. Šiai dienai daugiau stogo skėtimosi požymių nebeaptikta, po pakeitimų praėjo metai.
Papildyta, kad matytųsi kaip buvo pradžioje atremtos gegnės į viršutinį mūrlotą:
Papildyta, kad matytųsi kaip buvo pradžioje atremtos gegnės į viršutinį mūrlotą: