Medienos impregnavimas

Kadangi namas tam tikra prasme "po stogu" (t.y. yra perdangos ir po jomis salyginai apsaugoma nuo lietaus), parvežėm žiemą kirstą medieną tolimesniam džiūvimui iš lentpjūvės į statybvietę. Taip bus tikrai kokybiškesnis medienos džiovinimas, nes lentpjūvėje medieną tik iš dalies nuo kritulių ir UV apsaugojo politileno plevelė. Apie medienos kirtimą rašyta anksčiau čia.

Mediena pakraunama į transportą ir per kelis kartus atvežama į vietą:

Užfiksuota, kaip antru reisu iškraunami didieji brūsai:

Dalis medienos jau sėkmingai sukrauta namo viduje. Didieji brūsai tiesiogiai ant smėlio padėti tik laikinai, po to buvo viskas tvarkingai sukrauta ant palečių:

 Taip pat buvo atvežtos po pjovimo likusios dvigubo pjovimo lentos, 5x5 bei 3x5 išmatavimų mediena:

5x5 bei 3x5 sukrovėm lauke dėl to, kad namo viduje buvo apskaičiuota vieta medienos impregnavimui lovyje, t.y. kad būtų pakankamai vietos paprastam judėjimui. 5x5 trumpesni (po 4 metrus) brūseliai puikiai tilpo virtovės patalpoje:

Impregnantą įsigijau iš kaimyno lentpjūvės. Jie perka įvairius cheminius elementus dideliais kiekiais atskirai ir vietoje gamina/verda. Taip gaunasi keliais kartais pigiau negu įsigyti iš prekybcentrių. Kadangi medis jau kažkiek pradžiūvęs, įsigytą chemiją skiedėme su vandeniu.

Pirkti paviršinio impregnavimo paslaugą iš lentpjūvės nesiryžau ir kitiems nepatariu. Procesas vyksta svilinant saulei medieną voleliu 1x padengiant chemija. Apie kažkiek gilesnį įsigėrimą negali būti net kalbos, nes skystis kaitrioje saulėje išdžiūna per kelias minutes. P.S. čia tik apie paviršutinį impregnavimą, giluminis impregnavimas visai kita kalba.

 

Patį medienos impregnavimą nutariau daryti kokybiškesnį, negu tiesiog nutepti teptuku vieną ar du kartus. Nutariau, kad tiek laiko, tiek kokybės atžvilgiu verta susimeistrauti "lovį" - talpą, į kurią mediena iš vienos krūvos paimama, pamerkiama į lovį, ir perkeliama į antrą pusę. Elementaru, greita, kokybiška. Bent jau taip atrodė prieš imantis konstruoti lovio.

Pirmoji lovio versija nepasisekė iš esmės - nebuvo apgalvota, kad būtina idealiai lygiai padaryti lovio dugną. Pirminėje versijoje tikėjausi, kad kaip pagrindas galės būti smėlis pamato viduje. Klydau. Smėlis nėra lygus. Keli cm lovio dugno skirtumo reiškia N litrų brangaus impregnanto nepanaudojimą. Gaila, kad savo lazerinį gulščiuką/nivelyrą įsigijau tik gerokai vėliau, tai būtų sutaupę kelias valandas darbo. 

Nepasisekus pirmuoju kartu, antrajai lovio versijai kaip dugnas buvo panaudotas vienas iš didesnių išmatavimų mūrlotų. Principinė schema čia:

Lovio galai sukonstruojami iš OSB plokščių, išklojama dviguba 200mk plėvele ir lovys parengtas naudoti. Įsirengus lovį, darbas vyksta sparčiai ir greitai. Manau, kad ir gerokai greičiau, negu dirbti su voleliu. Iš tikrųjų mano atveju procesą stabdė tai, kad dalis gegnių buvo išpjautos taupant medieną ir dalis medienos buvo vis dar su žievės ruožais, kuriuos teko pašalinti. 

Taigi, inžinerinis stebuklas gyvai :

 

Vyksta procesas: imama gegnė iš kairės pusės, panaardinama į lovį, perkeliama į dešinę pusę. Stengiamasi medieną iš lovio perkelti labai greitai, kad visi lašai varvėtų ne atgal į lovį, o ant žemesnio jau išmirkytos medienos sluoksnio:

Vaizdas įpusėjus:

Kitą savaitgalį kartojamas tas pats gegnių mirkymo procesas, o rezultate turime vėl tvarkingai sukrautą du kartus mirkytą medieną savo vietoje:

Didieji mūrlotai dėl savo svorio ir mažo kiekio buvo kelis kartus "praeinami"tradiciniu voleliu:

Na, ir trumpieji 5x5 brūseliai irgi praeinami voleliu, nes jų kiekis mažas ir taip laiko atvžilgiu gavosi greičiau negu žaisti konstruojant antrąjį lovį.

Kalbant apie laiką, tai visas gegnes, kurių buvo apie 88 vnt, dviese impregnavom berods per 3 ar tai 4 pilnas savaitgalio dienas. 88 vnt. - ne tik gegnės, bet tame skaičiuje ir stygos, priegegnės ir kt. paskirties stogo mediena, sukrauta toje pačioje gegnių rietuvėje. Kaip ir tikėtąsi, net ir po dviejų mirkymų padarius pjūvį medienoje, vizualiai nesimato jokio gilesnio įmirkinio. Tačiau esu tikras, kad net ir vizualiai neįžiūrint, impregnavimas gavosi gilesnis negu vieną kartą pertepant teptuku.

Schiedel kamino mūrijimas (1)

Anksčiau rašiau, kad dėka geros kainos ir puikių atsiliepimų išsirinkau Schiedel kaminus. O kadangi ne vienas blogeris pats gyrėsi susimūrijęs pats, pradėjau svarstyti idėją irgi tai realizuoti savo rankomis. Be to, visiškai nepatiko kaminų mūrijimo kainos, atsižvelgiant į mūrijimo greitį (kalbinti mūrininkai žadėjo 1 kaminą "pakelti" per vieną dieną) ir sudėtingumą (pilnas internetas instrukcijų). Paskutinis argumentas - kokybė - nesinorėtų, kad papūtus vėjui atsitiktų taip, kaip atsitiko vienam veikėjui iš omnitelio newsgroupų  :) Kadangi iki stogo darbų buvo likę keli mėn., tai turėdamas laiko nusprendžiau - mūrysiu pats. Tiesa, pagalbos paprašiau pažįstamo mūrininko - pamokys bazinių mūrijimo ir gulsčiuko naudojimo pagrindų.

Reikalingi įrankiai ir medžiagos:

- Schiedel Rondo-Plus kamino komplektas;

- Įsigyta didelė bulgarkė iš Ermitažo (Einhell firmos - bulgarkė iki šiol puikiai tarnauja);

- Apsauginiai akiniai pjovimui už kelis Lt;

- Kelios mūrijimo kelnės;

- Gulščiukas;

- Armatūra D12 (ar būtina, priklauso nuo atsikišusio virš stogo kamino aukščio);

- Metaliniai kampuočiai  (bendru atveju nebūtini).

Atvyksta kaminai su fiskaru:

 

 

Prieš pirmą blokelį būtina hidroizoliacija. Panaudotas paprastas ruberoidas. Toliau dedamas išlyginamasis skiedinio sluoksnis, kad būtų galima horizontaliai išlyginti pirmąjį blokelį.

Pirmą dieną pradėjome darbus tik apie ~18 val., todėl skubėjom kuo daugiau padaryti iki tamsos. Todėl daugiau nuotraukų iš pirmos dienos ir nėra. Kuo mažiau padarom - tuo daugiau medžiagų tektų tįsti atgal į mikroautobusiuką - nakčiai vietoje nieko nepaliekame. Taigi per kelias valandas "pakėlėme" abu kaminus iki pirmo aukšto perdangos. 

Kaminai mūrijasi išties lengvai. Pačioje pradžioje (t.y. pirmiems blokeliams) svarbu susivokti, kur kokias skyles pjauti, bet Schiedel'is pateikia išsamią instrukciją, todėl neskubant ir darant sau suklysti sunku :) Mes patys sugaišome kažkiek tuščiai laiko vien dėl to, kad tiesiog per žioplumą sumaišėme skirtingų komplektų dalis - į d180 kaminą per klaidą dėjome d200 vamzdį, todėl netilpo vata ir t.t. Be abejo, pasiekus perdangą, buvo pamiršta apie ventiliacijos kanalo išpjovimą - vėl teko kelis blokelius nuardyti :) Žodžiu - turint galvą ant galvos, neskubant ir turint minimalias mūrijimo žinias, Schiedel kaminą sumūryti yra nesudėtinga.

Antros dienos rytas ir vaizdas iš viršaus. Dešiniau matome D12 armatūrą, 4x4x40 kampuočius ir 40x40 juostas. Kampuočiai ir juostos bus reikalingi papildomai sustiprinti vieną kaminą, kuris iki gegnių sudėjimo neturėtų jokios papildomos atramos.

 Mano mūrijamas kaminas:

Darbus kiek stabdė tai, kad nebuvo normalių laiptų, o tik kopėčios. Todėl visus blokus kėlėm į viršų su automobilio tempimo trosu :)

Nuo pirmo aukšto pedangos į kamino skyles kampuose įleidau d12 armatūras ir užpildėm skystu betonu (vanduo, daug cemento ir mažai smulkaus žvyro). Pasak gamintojo, armatūros nebūtinos jeigu kaminas neišsikiša iš stogo aukštai, tačiau mano atveju kaminas be atrėmimo į gegnes galės prabūti kelis mėnesius. Armatūras dar perkant prašiau  kad supjaustytų į 2 ir 3 metrų atkarpas. Šalia esančiuose kampuose dedamos skirtingo ilgio armatūros todėl, kad visos armatūros nesibaigtų viename lygmenyje, taip didesnė rizika kaminui "nulūžti"

Rimtų meistrų aplankyti atvyko palaikymo komanda ir atvežė pasistiprinti:

 

Židinio kamino (d200 be ventiliacijos) rezultatas. Būčiau sumūrijęs gerokai daugiau, bet neturėjom pastolių. Tiksliau kaimynas skolino savo pastolius, tačiau nesiryžome senų rusiškų klebančių pastolių dėti dviem aukštais. O dėl vieno aukšto pastolių tįstis neapsimoka, anie baisiai sunkūs :) Nuspręsta palaukti, kol prasidės stogo konstrukcijų įrengimo darbai - pastoliai tada bus būtini - pasiskolinsime stogdengių pastolius. Šis kaminas stipriau pajudinus ranka, minimaliai siūbuoja.

Mūrijamas katilinės kaminas (d180 + ventiliacija):

Nuotraukoje apačioje - pilamas betonas į skyles su armatūra.

Na ir baigtas kaminas (foto apačioje) tiek, kiek pasiekėme su klebančiais pastoliais :)  Pažymiu, kad šio kamino (d180+ ventiliacija) blokeliai yra gerokai sunkesni. Šioje nuotraukoje akylesni pastebės klaidą - perėjimas tarp kamino ir perdangos yra užbetonuotas stabilumo tikslais- taip negerai, nes kaminas yra atskira konstrukcija, taip pat nuo karščio gali vaikščioti aukštyn - žemyn. Kitų kaminų gamintojų nuomone, vaikšto šamotinis vamzdis, o išorinis blokelis nuo karščio izoliuotas vata ir judėti neturėtų. Bet kokiu atveju tarpą užmūrijus, kaminas tapo visiškai stabilus ir nė kiek nejuda į šonus.P.S. vesimės dujas ir planuojame naudoti katilą su turbo-kaminu, kuris išvedamas per sieną, todėl šis kaminas bent kol kas eksploatuojamas nebus.

Dar paminėsiu tai, kad darant sau ir norint tiesių kaminų - per vieną dieną siūlyčiau sumūryti ne daugiau 3-4 metrų. Esmė ta, kad blokelių siūlės stingsta ne akimirksniu, kuo daugiau dedi svorio - tuo nesustingęs skiedinys yra gniuždomas.

Ir tradicinis vaizdas iš išorės:

Antra dalis apie kaminų statybą čia.