Puslapiai

2015 m. sausio 27 d., antradienis

Laikini langai ir durys

Kadangi jau antrą kartą iš statybų dingo medžiagos (pavogti keli likę armatūros strypai), nusprendžiau susidėti laikinus langus ir duris. Laikinus dėl to, kad langų tuo metu net nebuvau pradėjęs rinktis ir finansine prasme langus planavau rinktis žiemą. Laikinus langus ir duris nusprendžiau įsirengti su pačiomis mažiausiomis išlaidomis, nes tai yra vis tik laikinas dalykas. Nuo vagių, norinčių rimtai kažką išnešti, tai tikrai neapsaugos. Pagrindinė taisyklė - nieko, visiškai visiškai visiškai nieko nepalikti statybvietėje, kas turi bent kokią vertą. Jokių įrankių, jokių vinių, jokių tvirtinimo detalių, jokių medžiagų - na nebent išskyrus sunkiai pernešamas, pvz. likusius kelis blokelius :)

Be abejo, jokių daiktų nelaikymas statybose sukelia nepatogumų (reikia kiekvieną kartą tįstis viską), bet turint gan talpų automobilį viskas išsprendžiama

Taigi, po mūro darbų, o tiksliau - monolito betonavimo -  buvo likę šitokio gėrio:



Taip pat iš sodo paimtos senos nebenaudojamos durys. Durys gan tvarkingos, su spynomis ir raktais :) Durys su visa stakta pilnai telpa į šeimyninį-statybinį Passat'ą:

Didžiausiai įėjimo angai - vitrinai -  iš 5x5 cm brūselių konstruojamas karkasas ir tvirtinamas į blokelių šonus. Į rostverką ir monolitinę sąramą netvirtinau, nes laikėsi ir taip labai stipriai. P.S. čia saulės šviesoje jau matoma skirtinga kolonų spalva, apie kurią rašiau čia.
Panoraminė foto su aplinkiniais namais:

Po kelių valandų darbo matomas ir rezultatas:
Analogiškai buvo sutvirtinti ir kiti pirmojo aukšto langai, tiesa, nenaudojant karkaso.

Su įstatytomis durimis:

Negaliu sakyti, ar šių laikinų priemonių įrengimas pasiteisino - vietoje tiesiog nebuvo laikoma nieko vertingo ir panešamo, todėl niekas ir nedingo :) Brangiausias dalykas - statybinė mediena - kelis mėn. taip pat buvo laikomas viduje iki pat stogo darbų ir nebuvo liečiamas.

2015 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Antro aukšto mūras

Antras namo aukštas buvo sumūrytas itin greitai, per daugmaž 3-4 dienas. Tiek skiedinį blokeliams, tiek betoną gelžbetoniniam žiedui ir sąramoms mūrininkai maišė vietoje.
Uždėjus perdangos plokštes dalis blokelių kranu pakelti ant perdangos plokščių. Visų blokelių vienu metu nekėlė dėl galimai per didelio svorio, todėl teko antrą kartą kviesti kraną antro reiso užkėlimui. 



Nuotraukoje apačioje matomas suvirintas kampuotis. Šioje vietoje vėliau bus betonuojami gelžbtoniniai laiptai.

Paruošti klojiniai gelžbetoniniam žiedui. Į juos buvo dedama konstruktoriaus suprojektuoti ir gamykloje suvirinti armatūros karkasai (4 štangos D12 plius išilginė armatūra). Kas 1,2 metro sudėti D12 ankeriai stogo mūrlotams prisukti.




Šioje vietoje, kur perdangos plokštė "iškąsta", bus mūrijamas kaminas. Skylė kaminui padaryta su tam tikrais atstumų buferiais. Kadangi ši plokštė remiasi ne pilnu plotu kraštuose, tai pertvaras teks daryti iš gipso kartono. Visur kitur antrajame aukšte pertvaros bus mūrinės.



Betonuojamas žiedas:


Ir sąramos:
 Ilgiau matyt užtrunka susimontuoti pastolius negu "grynas" mūrijimas



 Dar liko vidinės pertvaras sumūryti.


Antras aukštas jau su pervaromis. Nuotraukoje (šalia HEA sijos į dešinę pusę) matoma skylė židinio kaminui.


  


Skylė iš arčiau:


Statybų dienoraščių skaitytojai atsimena "Statau sodybą" patirtį, kuomet pertvarų sąramos buvo įrengtos labai plonu betono sluoksniu. Štai pas mane taip įrengta, ir nieko - laiko :) Dar vieną eilę blokelių vėliau damūrijau - irgi laiko :) Techn. priežiūra pilnai pritarė tokiam sąramos armavimui. Sąramos viduje trys D12 armatūros strypai.




Štai ir baigti mūro darbai,atsisveikinome su mūrininkais.



Kadangi stogas dengiamas ne iškart, t.y. praeis dar keli mėnesiai iki stogo darbų, buvo neramu dėl vėtrų. Taip pastatytus sienos "trikampius" gali pakankamai lengvai išgriauti stiprūs vėjai. Tačiau viskas baigėsi laimingai, atlaikėm šį laikotarpį :)

Artimiausi įrašai bus įdomesni - apie laikinus apsaugos sprendimus (po mišinio vagystės) ir kaip pats mūrijau kaminą nuo A iki Z. Laukite tęsinio.

2015 m. sausio 18 d., sekmadienis

Klinkerio kolonos

Projekte buvo numatytos 6 medinės kolonos, kurios paremia stogą:
Šios vietos bus dažnai "prausiamos" vėjo ir sniego.  Mano manymu, medis šioje vietoje gražus išliktų maksimum pirmus 2 metus, o po to pradės pilkėti, reikės periodiškai perdažyti ir t.t. To visiškai nesinori daryti, todėl pradėjome ieškoti kitų kolonų įrengimo variantų. 

Patraukliausias variantas pasiliko klinkerio plytų mūras. Visų pirma, tai ilgaamžė medžiaga, kuri šiose namo vietose (įėjimo zona ir terasa) gali turėti kontaktų su žaidžiančiais vaikais, kamuoliais ir t.t. :) Antra, paprastesni darbai, lyginant pvz. su mūrijimu iš paprastų silikatinių plytų ir vėliau dedant dekorą ir atitinkamai mažiau galimybių suklysti. Trečia, o galbūt ir svarbiausia - mūrininkai specalizuojasi klinkerio mūrijime, bent tuo patys giriasi. Kadangi mūro darbai buvo atliekami pagirtinai kokybiškais, jais pasitikėjom. Na ir finansinis aspektas - su mūrininkais už 4 kolonų pilną sumūrijimą (darbas) sutarėm nepilnai 1.500 Lt.

Plytų spalvą norėjom priderinti prie stogo. Jau buvom nusprendę, kad stogas bus rudos spalvos čerpių, tačiau čerpių gamintojo pasirinkę dar nebuvom. Todėl teko rinktis tiesiog "tamsiai rudos spalvos" klinkerio plytas, jų nederinant prie stogo spalvos. Rezultate išsirinkom Vienerberger Terra lygiu paviršiumi. Kad kolonos nebūtų jau labai masyvios, pasirinkome siauresnes plytas 250x85x65 išmatavimų.  Apskaičiavom, kad su tam tikru užmetimu reikės 760 plytų.

Pasirinktomis plytomis mūrininkai šiek tiek skundėsi, nes plytos nėra vienodų matmenų, reikia įdėti daugiau darbo, norint labai lygiai išmūryti. Iš tikro molines ar klinkerio plytas yra gan sudėtinga pagaminti visiškai lygiai.

Dviem kolonoms buvo išbetonuoti rostverkiukai, o štai likusioms dviems nepasisekė - teko "dabetonuoti" rostverkiukus, kad būtų suvienodintos apačios altitudės. Apačioje matome styrančius poliaus armatūros du strypus - polius nebuvo išgręžtas tiksliai reikiamoje vietoje, tačiau kolona iš esmės remiasi į polių didžiąja dalimi, todėl jokių problemų čia būti neturėtų.



Klinkerio plytos mūrijamos tradiciniu cementiniu mišiniu. Paliekamas po ~1 cm tarpas iš išorės tam, kad vėliau būtų galima siūles įtrinti norimos spalvos mišiniu. Į kolonos centre pasiliekančią skylę supilamas betonas, įdedamas D12 armatūros strypas stabilumui užtikrinti. Pačiame kolonos viršuje įbetonuojamas ankeris su sriegtu strypu - juo bus priveržtas medinis mūrlotas, kuris padedamas ant šių kolonų.


Su spalvotu mišiniu buvo aspektų. Spalvotą mišinį parduotuvėje Vilniuje 6dienį įsigyti pasirodo yra didelė problema, nes niekas nesandėliuoja. Pravažiavom gal 7 parduotuves, niekas neturi vietoje. Vienintelį tinkančios spalvos maišą radome Iris'e (Atlas gamintojo), o kitus - teko pirkti iš Senukų (gamintojas Sopro). Ir tai tik Ukmergės Senukuose buvo sandėliuojama, Šiaurės miestelyje nebuvo . Galvojome vieną namo pusę papuošti vieno gamintojo, o kitą pusę - kito gamintojo mišiniu. Tačiau naktį apsilankė vagys ir pavogė taip ilgai ieškotus ir nupirktus mišinius. 

Įdomiausia tai, kad 2 maišus mišinio iš Senukų pirkome nekondicinius - t.y. su buvusia pažeista pakuote ir perpiltus į nefirminius maišus. Vienam maišui buvo pritaikyta berods 70% nuolaida, o kitam - netgi 90% nuolaida :) Konsultantas paaiškino, kad kokybė nenukentėjusi, tik gali būti mažiau svorio. Tai va - įdomiausia tai, kad vagys pavogė ir tuos du maišus. Įdomu, ką su jais darys.

Dėl šio įvykio pirmadienio rytą teko skubiai nusipirkti dar mišinio iš Senukų, o rezultate skirtingų mišinių spalvos pasirodė irgi besiskiriančios pakankamai stipriai.  Rezultate turime vieną koloną šiek tiek kitokios spalvos negu likusios trys :) Nieko iš esmės baisaus - galima išdaužyti seną mišinį ir siūles užpildyti kitu, tą ir reikės padaryti įsikėlus gyventi.

Na o taip atrodo kolonos su spalvoto mišiniu. Pačios kolonos turi nusiplauti su specialiu mišiniu, tačiau kol vyksta statybos, randu vis svarbesnių darbų :)



O čia foto desertui - matomi styrantys armatūros galabai - tai yra polius, kurį išbetonavo pamatus įrenginėję darbininkai. Mūrininkams teko įrengti naują polių šalia, o pinigus už įrengimą išsireikalavau iš pamatistų.



Nors pasirinktos Vienergerger plytos buvo vienos pigesnių, iš esmės rezultatu patenkintas. Vėliau sutemus su lazeriu patikrinom vertikalumą, viskas išmūryta itin lygiai. Smagu matyti namą įgaunant nors ir   nedaug, bet vis tik kažkiek spalvos :)

Kolonų biudžetas (suapvalinus):
Darbas 1.500;
Klinkerio plytos 1.000;
Spalvotas mūro mišinys siūlėms ~150;
Plytų atvežimą kombinavau su kitom medžiagom, tad transporto išlaidų neskaičiuoju

Armatūra ir ankeriai - iki 30 Lt.

2015 m. sausio 11 d., sekmadienis

Abonentinio elektros kabelio vedimas

Detaliajame plane numatyta, kad elektros dėžutė statoma viena keturiems sklypams. Mūsų dėžutė buvo kitapus gatvės. Kai pradėjome statybas, elektros dėžutė jau stovėjo. Gerai tai, kad centralizuotų vandentiekio/nuotėkų tinklų tiesimas iš esmės buvo baigtas, o gatvė neturėjo jokios dangos. Vadinasi, kabelį atsivesti per kelią nebus jokių problemų.

Projekte numatytas tiesiog abonentinio kabelio pasijungimas į elektros dėžę, paveiksliuke apibraukta mėlynai:


Virš kelio kabelis privalo būti įvilktas į šarvą - tam tinka paprastai plastikinis vamzdis, randamas trečiadieniais Senukų, arba antradieniais + trečiadieniais Ermitažo arba Moki Veži krautuvių sodininkų skyriuose :) Kabelio šarvas taip pat privalo būti tuose ruožuose, kur kabelis kerta namo pamatą.

Lesto išsipirkome 10kW elektros galingumą, todėl su šiokia tokia atsarga buvo parinktas CYKY 5x10 kabelis:

 Taip pat reikalinga laikina-statybinė elektros dėžutė, kuri įrengiama patogioje vietoje. Mūsų atveju nutarėm ją kabinti beveik galutinėje vietoje - ant katilinės sienos namo viduje. Dežutė atrodo taip:

 Tranšėją iškasė mini ekskavatorius per pusantros valandos darbo. Kainavo 190 Lt.

Tranšėjos gylio dabar jau nebeatsimenu, bet paieškoję internete tikrai rasite.

Toliau - kabelio "vilkimas" į apsauginį plastiko šarvą. Kabelio buvo apie 30 metrų, todėl tokio ilgio tiesiog neįmanoma sukišti į šarvą vienu sykiu. Kadangi dirbau vienas, pasimatavau, kad per vieną kartą galiu sukišti apie 8 metrus kabelio, todėl šarvas buvo padalintas į 4 dalis ir buvo kišama gabalais. Gerą patarimą davė elektrikas - sušlapinti kabelį prieš velkant į apsaugą. Šlapias kabelis ne tik geriau slysta, bet ir matuojant varžas iš karto matoma, ar kur nors netrumpina.


Sukišus kabelį į apsaugas, kabelis klojamas į tranšėją ir kviečiamas elektrikas. Su elektriku (rastas per skelbimus) pavyko susitarti iš anksto, atvyko net ir ne darbo dieną :) Elektrikas išmatuoja varžas (15 minučių darbo), nusibraižo statybinės-laikinos elektros dėžutės schemą  - tai reikalinga paruošiant dokumentaciją, kurią vėliau nešiau į energetikos inspekciją prie LR EM.

Įdomi vieta yra ties Lesto elektros dėžute. Visų pirma, nejauku kasti ten žemę dėl galimybės atsitrenkti kastuvu į kito asmens ar magistalinį elektros kabelį :) Antras dalykas - pasak elektriko, Lesto Vilniaus mieste patys nesivargina kabelio įkišti į spintą, t.y. tikisi, kad jiems atvykstant pajungti skaitiklio, kabelis jau bus įdėtas spintos viduje.  Gal ir teisinga mintis tuo atžvilgiu, kad palikus kelis metrus varinio kabelio, po nakties gali neberasti tų trūkstamų metrų. Paprašiau elektriko, kad padėtų kabelį įkišti spintos vidun - su malonumu padėjo, todėl drąsiai dalinuosi kontaktais - 861266065, Kęstutis.

Lesto spintos viduje matomas kol kas tik vienas skaitkliukas, po ~savaitės šalia stovėjo ir maniškis:


Elektrikas išvažiavo, o man teko pabaigti darbus: pritvirtinti elektros dėžutę prie sienos ir užkasti tranšėją atgal. Prieš užkasant bet kokius dalykus po žeme, visada nusifotografuoju tikslias jų vietas. Gal kada prireiks :)






Užkasus pirmus ~30 ar tai 40 cm, turi būti dedama įspėjamoji juosta "Kabelis" ir užkasama pilnai. Apsauginė juosta rasta tuose pačiuose Senukuose, elektros įrangos skyriuje:





 Beje, smėlyje palikau dar kelis metrus kabelio atsargai ir jį susukęs užkasiau smėlyje. Kabelio ilgį paskaičiavu tokį, kad normalią el. paskirstymo dėžutę galėčiau pritvirtinti bet kurioje katilinės vietoje.



Štai ir rezultatas - pritvirtinta laikina el. dėžutė namo viduje. P.S. Gulsčiuko neturėjau pasiėmęs, o ir taip skubėjau užkasti tranšėją, todėl gavosi ne itin lygiai:

 
Kas buvo netikėta - kad tuos 30 metrų užkasti pasirodė ne itin greitas darbas. Nesustodamas žemes užkasinėjau pusantros valandos, o iki pilno atstatymo būtų reikėję dar kokios valandos. Kadangi visai neturėjau laiko, pilnai užkasiau tik virš kelio, o savo sklype palikau keliasdešimties cm griovį. Vyksta statybos, bėgs vanduo, tai tiek grioviai užsilygins savaime. Praėjus beveik metams po darbų - griovių vietos vis dar matomos, tačiau tai tik privalumas - tuoj šalia tiesim vandentiekio/nuotėkų tinklus, todėl kabelio vieta bus matoma labai aiškiai.

Kiek užtruko darbai: dieną prieš buvo iškasta tranšėja, o visus darbus pasidariau vienas per ~7 val.