Puslapiai

2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienis

Polių įrengimas

Kadangi visas veiksmas vyko lapkričio pradžioje, kai būna labai lietingos dienos, su statybininkais sutarėme, kad poliai bus gręžiami ir betonuojami tą pačią dieną. Jeigu būtų išgręžta (nebetonuojant), ir po to užlytų - būtų daug problemų. Poliai privalo remtis į tvirtą pagrindą. Priešingu atveju, jeigu būtų betonuojama tiesiai į šlapią košę, kiltų rizika, kad polius laikui bėgant nusės. Šiaip nieko tame baisaus su sąlyga, kad ir visi kiti poliai sės analogiškai ir panašiomis apimtimis. Esu girdėjęs statybininkams pasakojant, kad betonas yra sunkesnis už vandenį ir vanduo yra tiesiog išstumiamas, o betonas gražiai pasiskirsto gręžinio dugne - tuo, deja, normali techn. priežiūra ar ekspertai netiki ir reikalauja išsiurbti vandenį ir pragręžti keliasdešimt cm papildomai.

Anksčiau buvo atvežtos 6 mašinos smėlio (mokėta po 200 Lt/mašina) - bus pamatų užpylimui, kelio remontui (vis tik ruduo, technika klimpsta ir reikia periodiškai "investuoti smėlio" į kelią):

Iš pat rytio pradėjo gręžti skyles. Visas šis grąžtas (iki pat jungiamosios dalies viršuje) sueidavo į žemę, kad būtų padaryti 3,8 m. gylio gręžiniai. Gręžinių gylis sutikrintas su rulete, daugumoje gavosi net gilesni gręžiniai - taip netgi geriau, bus stipresni pamatai. Minusas - atitinkamai daugiau betono sueina :) Betono kiekis poliams buvo paskaičiuotas su +10% atsarga, tačiau to neužteko - du poliai liko neišbetonuoti.

Po pietų, grįžtant į statybas, teko sutikti betonmaišę, kuri ir važiamo į objektą:


Vyksta pasiruošimas betonavimui. Į grežinius sustatyti armatūros karkasai. Betonmaišės turi funkciją "pilti betoną į kitą mašiną" - jos susiglaudžia galais, ir iš vienos betonmaišės (ta kuri be pompos) perpilamas betonas į tą betonmaišę, kuri yra su siurbliu. Taip užtikrinamas nenutrūkstamas betono srautas ir užtenka tik vienos pompos.
 Pats betonavimas pakankamai greitas - apie 20 min, ir visas betonas savo vietose:
Deja, bet apskaičiuoto betono neužteko dviems ilgiems (po 3,8 m.) gręžiniams. Nuspręsta jiems betoną atvežti kitą dieną.
Po to betonas buvo sutankintas išnuomotu vibratoriumi. Vėlgi, statybininkai lenkė nenaudoti betono vibratoriaus, atseit "betonas ir taip bus iš gamyklos, polių vibruoti nereikia" - visa tai netiesa, visas betonas privalo būti sutankintas. Suvibravus supiltą betoną, poliaus betono lygis nukrisdavo apie 5 cm.  Po to statybininkai dar kartą praėjo su nivelyru ir sulygino polių altitudes.


Poliai buvo įrengiami ant piltinio grunto, o atvežtas gruntas nebuvo lygiai suniveliuotas. Plika akimi atrodė lygi statybų aikštelė, tačiau peržiūrėjus su nivelyru, matėsi pakankami aukščių skirtumai. Todėl daliai polių teko padaryti dėžutes, kad polių viršus būtų lygus. Jeigu polių viršus bus nelygus, bus sudėtinga įrengi rostverką -jeigu betoną ir išlietų gražiai, rostvertko armatūra taip lygiai nesusidėtų
 Na ir vaizdas dienos pabaigoje:

Kaip minėjau, du poliai nebuvo išbetonuoti tą pačią dieną. Statybininkai žadėjo tai padaryti sekančią darbo dieną, tačiau praėjo beveik savaitė ir darbai nejudėjo. Prasidėjo lietūs. Nors skylės ir buvo kažkiek minimaliai uždengtos, vis tiek prasisunkė daug vandens ir gręžinio apačioje telkšojo nenustatyto gylio vandens telkiniai. Nuotraukoje šiek tiek matosi nuo blykstės atsispindėjęs vanduo. Prasidėjo pirmi nesutarimai su statybininkais dėl pažadų nesilaikymo.
Vis tik praėjus 1,5 sav. galų gale poliai buvo išbetonuoti. Iš statybininkų buvo griežtai reikalauta išsiurbti vandenį, pasamdyti gręžimo techniką ir pragręžti papildomus ~20 cm. Nebuvo galimybės įsitikinti, ar taip realiai buvo padaryta. Sako, kad viską padarė. Na, raminam save, kad statybininkai gal ir nemeluoja ir tęsiam darbus toliau.

Atvežtas piltinis gruntas buvo priemolio pagrindu. Kad vanduo neužsilaikytų prie poliaus, nutarta šiek tiek atkasti polius ir įrengti žvyro sluoksnį. Vėliau, įrenginėjant drenažą, šalia bus tiesiami drenažo vamzdžiai.

 Kai kurių polių armatūra ne centre, o prie pat gręžinio. Vadinasi, neišlaikytas apsauginis betono sluoksnis, kuris reiškia, kad armatūra laikui bėgant gali pradėti rūdyti. Poliams tai nėra itin kritiška, nes bet kokiu atveju 3 strypai yra su išlaikytu apsauginiu atstumu ir neturėtų surūdyti.


Kitame įraše bus rašoma apie rostverko įrengimą.

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Pamatai. Pradžia.


Gavę statybos leidimą, iškart pradėjome ieškotis meistų pamatų įrengimui. Sutarėm su kaimyno namą mūryjančiais statybininkais. Taigi, sukirtom rankomis ir vieną dieną traktorius nustumdė dirvožemį, kurio gavosi gana gausiai :


Už kelių dienų buvo atvežta grunto, siekiant išlaikyti projektines altitudes. Atvyko geodezininkas ir nužymėjo namo kampus. Atvežtas gruntas:



Viskas ėjosi pakankamai sklandžiai ir greitai, armatūra jau užsakyta, karkasai suvirinti. Ateinančią savaitę turėjo gręžti ir betonuoti polius. Visai atsitiktinai savaitgalį svečiavomės pas draugus, kurie užsiima statybomis ir visai atsitiktinai pradėjome žiūrėti, kokie pamatai suprjektuoti, kokie gruntų tyrimų rezultatai ir kt. Dėl kelių vietų kilo abejonių ir kaip vėliau pasirodė - tos abejonės pasitvirtino. Konstruktorius neatsižvelgė arba blogai panaudojo skaičavimuose grunto tyrimų rezultatus. Įtraukus į procesą išorinį konstrukcinės dalies ekspertą, per kelias dienas galų gale patvirtintas naujas pamatų projektas. Pasikeitimai: bus dviejų tipų poliai - iš esmės ilgesni poliai bus po laikančiosiomis sienomis, kurios laikys perdangos plokštes. Visų polių diametras 30 cm, trumpųjų polių gylis 2,6 metro, ilgųjų - net 3,8 metro ilgio.  Tai reiškia, kad tikrai nebeužteks vienos betonmaišės, reikės dviejų - atitinkamai brangsta pamatų įrengimas.
Brėžiniai, pradinis projektas:
Akylesni statytojai pastebės - polių išdėstymas tikrai nėra optimalus, pvz. yra polis tiesiai po vitrina (savo funkcijos neatliks, nes nebs jokios apkrovos rostverkui), taip pat nėra tikslinga daryti po du polius šalia vienas kito, kaip yra numatyta išorinių kolonų vietose (čia tos vietos, kur jau už namo išorės)

Ir naujas projektas:


Iš esmės dėl visų pasikeitimųkaltas (neskaitant konstruktoriaus žioplumo :) ) žemesniame sklypo krašte esantis gruntas, kurio tvirtumas iš esmės skyrėsi nuo aukščiau esančio grunto. Tikiuosi, ši patirtis bus naudinga apsisprendžiant, ar taupyti pinigus gruntų tyrimams, ar ne. Daugiau apie grunto tyrimus čia.

Pasikeitus poliams, reikėjo prailginti armatūros karkasus - pasirodo, tai padaroma pakankamai paprastai. Taip atrodo prailgintas poliaus karkasas (P.S. foto daryta sutemus, į prikibusias žemes nekreipkit dėmesio :))

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Konstrukcinė dalis ir namo parametrai

Taigi, žadėtieji namo parametrai:

Bendras plotas: 143 m2;
Gyvenamas plotas: 103 m2.
Pamatai: gręžtiniai poliai (30 cm skersmens, 2,3 m gylio). Rostverkas: 24 cm pločio ir 50 cm aukščio. Tokio tipo pamatai pasirinkti iš esmės dėl paprastumo ir pigumo. Rūsys nebūtinas, o nuolydis sklype tiesiog prašėsi, kad pamatai būtų poliniai. Prieš liejant pamatus, žemiausiai stovinti namo dalis buvo pakelta ~60 cm piltiniu gruntu.Užbėgant įvykiams už akių - poliai buvo suprojektuoti netinkamai, bet apie pamatų įrengimą parašysiu daug vėliau.

Sienos: silikatiniai blokeliai,18 cm pločio išorinėms sienoms. Platesni - 24 cm pločio silikatiniai blokeliai naudojami ten, kur remsis perdangos plokštės iš abiejų galų. Kodėl pasirinkti silikatiniai blokeliai - rašyta čia.

Perdanga: gelžbetoninės plokštės. Kodėl ne monolitas, surenkama Teriva, ar medinė perdanga? Dėl kokybės (gaminama gamykloje) ir trumpo montavimo laiko.

Stogas: betoninės čerpės. Dėl išvaizdos, didesnės namo vertės išlaikymo (jeigu nuspręsim namą parduoti), palyginti mažai įkaista (palėpė gyvenama). Prieš tai galvojome apie Eternit Gotika šiferį, bet internetinių skaičiuoklių pateikta kaina buvo labai artima Monier pateikiamai orientacinei betoninių čerpių stogo dangos kainai. Čerpių stogo kvadratas yra pakankamai pigus, didelę kainos "svorį" sudaro kraštinės, kraigo ir kt. čerpės. Mūsų stogas paprasčiausios konstrukcijos, tai tų "nestandartinių" čerpių kiekis mažas. Ar žinojote, kad pvz. kraigo čerpė kainuoja 6 kartus daugiau negu eilinė čerpė, o kraigo pradinė arba kraigo galinė čerpė kainuoja net 18 kartų daugiau negu eilinė? :)  Marketingas stengiasi nurodyti kuo mažesnę kvadrato kainą - neapsigaukit, skaičiuokit visas sąmatos eilutes :)

Langai: plastikiniai
Kaminai: surenkamos keraminės sistemos ("schiedel" tipo).
Fasadas: dažytas tinkas
Vandentiekis, nuotėkos: miesto komunikacijos 
Dujos: nėra
Šildymas: kietas kuras. Numatomas malkinis KKK su akumuliacine talpa. Vėliau nuspręsta diegti granulinę sistemą be akumuliacinės talpos. Papildyta: visur bus šildomos grindys. Katilinės patalpoje šildymas nenumatytas.
Vėdinimas: natūrali ventiliacija. Vėliau nuspręsta vis tik daryti rekuperatorinę sistemą. 


Kaip matote, daug konstrukcinių elementų vėliau buvo perprojektuoti dėl įvairiausių priežasčių. Bet esu tikras, kad nesu vienintelis, keitęs pradinius sprendimus jau statybų eigoje :)

2014 m. rugpjūčio 1 d., penktadienis

Blokelių pasirinkimas

Buvom tvirtai apsisprendę, kad namas bus mūrinis. Užduotis - išsirinkti, kokio tipo bus laikančios sienos.
Svarstyti variantai: keraminiai blokeliai, silikatiniai blokeliai, akyto betono, keramzito blokeliai. Apie blokelių skirtumus pilnas internetas, todėl informacijos nedubliuosiu. Tiesiog argumentai, kodėl patys išsirinkome silikatinius blokelius.

Pagrindinė priežastis - jų tvirtumas. Laikančiosioms sienoms užtenka 18 cm blokelių - vadinasi, pamatai bus pigesni (užtenka 24 cm pločio rostverko). Nėra jokių problemų ką nors kabinti. Pastebėjimas: Nežinojome ir neatkreipėme dėmesio vėliau užsakydami blokelius - blokeliai būna skirtingų markių /skirtingų stiprumo klasių.  Vėliau teko vieną paletę sukeisti mūrinant vieną segmentą, kur buvo didžiausios apkrovos. Kitiems patarčiau iš karto gauti minimalią stiprumo klasę iš konstruktoriaus, išvengsite mano klaidos.

Kadangi namas vieną žiemą praleis be apšiltinimo sluoksnio - aktualu iš šalčių ciklų įtaka. Silikatui visiškai ne problema peržiemoti neuždengtam (dar tarybinių laikų baltų plytų namai stovi be jokių  problemų). Tuo tarpu pvz. dujų silikatas (akytas betonas) po žiemos jau būna aptrupėjusiu paviršiumi.

Nors silikatinių blokelių gamintojai nurodo, kad GB žiedas nereikalingas, o mūro sienos armuoti nėra reikalo, vėliau buvo įrengtas tiek GB žiedas, tiek suarmuotos siūlės. GB žiedą labai rekomendavo konstruktorius, nes sielos plonos (18cm) ir liaunos, sunkios perdengimo plokštės gali versti sienas. Dėl sienų armavimo parašysiu vėliau.

Į blokelių kainą nekreipėme dėmesio - reikalinga kubatūra  pakankamai maža, kad kainų skirtumai būtų smarkiai juntami.

Jeigu rinkoje nebūtų silikatinių blokelių, kitas mūsų pasirinkimas būtų buvęs keramikiniai blokeliai. Akytojo betono blokeliai žavi tik išgirdus reklamas, tačiau pasigilinus - tai lepi, drėgmę įgerianti medžiaga.

Šiame etape nuspręsta - bus silikatiniai blokeliai. Vėliau, kai reikėjo rinktis konkretų gamintoją - buvo pasirinkti Arko blokeliai. Konkuravo su Silibloko produkcija, tačiau silibloko forma visai nepatraukli, sunkiau kampai rišasi ne taip patikimai. Kadangi kainų skirtumas buvo menkas, pasirinkome Arko.