Puslapiai

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Savadarbis latakas

Kadangi namas stovi nuokalnėje, viename namo kampe per lietų kaupiasi vanduo ir vanduo tiesiogiai kontaktuoja su rostverku. Negaliu nepasigirti inžinerine konstrukcija, kurią pavyko vienam (!) sukonstruoti per valandėlę-kitą. Konstrukcija skirta vandens nukreipimui iš latako kuo toliau nuo pamato.

Pristatau:


Šio vandens nuvedimo inžinerinio stebuklo vidus išklotas plėvele, idant vanduo sėkmingai nutekėtų iki pačios apačios. Viršuje lenta prikalta prie mūrloto vieninteliu 5 cm rievėtu vinuku. Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad ši konstrukcija pilnai atidarnavo dar beveik metus iki pat fasado darbų.

Taip pat nurinkau pastolius ir juos perkėliau "peržiemojimui" į namo vidų. Prieš nurinkdamas pastolius, latako sujungimus pertepiau tam skirtu silikonu - smulkmena, tačiau prie latako tikiuosi nebeprisiliesti artimiausius 10 metų mažiausiai.


2015 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Kelio įrengimas

Sklypą įsigijome norėdami, kad jis būtų naujų namų kvartale. Kaip ir didžioji dalis tokių besikuriančių kvartalų, susidūrėme su normalaus privažiavimo trūkumu. 

Retrospektyvai ir istorijai prisiminti pateikiamos kelios nuotraukos. Viena daryta lygiai prieš 2 metus (lyginant su kelio įrengimo laiku). Raudonai pažymėta būsimojo kelio vieta :)
Ir vaizdelis prieš 1,5 metų, kai buvo įrengiama vandentiekio/nuotėkų trąsa:

 Na ir naujausi laikai - taip atrodė keliukas prieš darbus:
Vasarą kai sausa juo pravažiuoti iš esmės įmanoma, tačiau kai palija, tai tampa misija neįmanoma (turintys 4x4 dabar turbūt šypsosi ) iš esmės dėl nepalankaus grunto - visur molis. Nuotrauka iš kito kampo:

Kadangi kaimynas ruošėsi jau įsikelti gyventi, tai sutarėm - metamės "ant kelio", kuris leis dviems šalia esantiems sklypams pasiekti namus esant bet kokioms oro sąlygoms.  Kelio dangos sumuštinis (iš apačios į viršų): 
  • 35 cm šalčiui atsparaus sluoksnio (vėliau jo atsisakėme ir nedarėme, nes visą sąmatą pabrangina 40%);
  • 15 cm skaldos 0-70;
  • 5 cm žvyro dangos.
Tokia kelio konstrukcija pasak jį įrengusių asmenų - standartizuota ir išlaiko visus deformacinius rodiklius. Tokiais principais rengiami ir valstybiniai keliai. Mūsų pasirinkti "sumuštinio" sluoksniai paskaičiuoti iš esmės minimalūs, tačiau tenkinantys reikalavimus. Tik pavasarinio polydžio metu sunkiasvorio transporto neatlaiko ne tik tokia, bet ir storesnių sluoksnių konstrukcija.

Viskas prasiseda nuo ribų atžymėjimo ir nugreideriavimo:


 Padaromi grioviai vandeniui nubėgti:

 Apie šulinius taip pat "apeinama", kad jie nebūtų pažeisti.
 Jau matomas įrengtas pats pagrindinis sluoksnis - 15 cm skaldos, kuris ir laiko visą apkrovą. Skalda stipriai sutankinama su volu.

 Įrengiama nuovaža į sklypą. Nuotraukoje matoma: nuimtas augalinis sluoksnis; Įrengtas žvyro pasluoksnis ir tik tada užpilta skalda. Viskas sutankinama volu.



Kelio plotis - 5,5 metro;
Kelio ilgis - 80 metrų;
Kaina iš viso: 12kLt.

2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Langų pasirinkimo kriterijai

Visi, kas jau statėsi/pasistatė namą, neleis sumeluoti - pirmą kartą renkantis langus ir pradėjus gilintis į įvairius langų parametrus, informacijos gausa pritrenkia. Pats langus rinkausi kelis mėnesius, skaitinėdamas supermamų forumą, banga.balsas.lt, omnitelio newsgroup'us ir kt. šaltinius. Kadangi blogeriai jau puikiai išmano visus parametrus, šiame įraše pasistengsiu paprasta žmonių kalba trumpai perteikti per kelis mėnesius surinktą informaciją apie langus ir jų pasirinkimo kriterijus. Kitais žodžiais tariant, jau išsirinkusiems langus šis straipsnis nebus informatyvus, o pradėjusiems rinktis langus - tikiuosi, šis straipsnis sutaupys daug brangaus laiko :)

Visų pirma - pats langų tipas. Rinkoje dominuoja plastikiniai ir rečiai mediniai. Yra dar ir aliuminio profilio langai, bet jų paplitimas itin mažas, todėl dažniausia kova vyksta tarp medinių ir plastikinių variantų. Mano nuomone, medinius verta rinktis tik į medinį namą ar užmiesčio sodybą. Mediniai langai, lyginant su plastikiniais, atneša tik vieną privalumą - namo vidaus interjere matomas natūralus grynas medis. Pavyzdžiui, statant rastinį namą, neįsivaizduoju jo su ne mediniais langais. Čia medinių langų privalumai ir baigiasi. 

Medinių langų trūkumai: 
  • Ženkliai (kaina gali skirtis 30-50 % ir net daugiau) didesnė kaina (lyginant analogiškų savybių langus);
  • Lyginant su plastikiniais langais, medinių langų išorės išvaizda trumpaamžiškesnė. Pavyzdys - palyginkite pietinėje pusėje prieš ~5 metus įstatytą langą su naujai įstatytais langais. Natūralu, kad medis negali tiek ilgai atlaikyti nepalankių atmosferos sąlygų, todėl medinių langų išorę deja, bet kartas nuo karto teks atnaujinti.
  • Mediniai langai yra šaltesni. Keista, juk visąlaik atrodė atvirkščiai? Lyginame vienodų storių langus, pvz. imdami 90 mm pločio lango rėmą. Kadangi medinių langų gamintojai nepateikia medinio lango rėmo šiliminių charakteristikų, priimsime, kad rėmo šiluminis laidumas toks pats, kaip pušies. Medžio (pušies) šiluminė varža R=0,692 (skaičiuota https://www.u-wert.net/), o imant kaip pavyzdžį vieną šilčiausių rinkoje esančių plastikinių langų Veka Alphaline 90, šio lango rėmo šiluminė varža R=1, t.y. imant tokio paties storio langus, plastikiniai langai gali būti šiltesni iki ~40%.
  • Tokių nesąmonių, kaipo "medis kvėpuoja", net nekomentuosiu :) Kvėpuoja nesandarios skylės, o ne pats medis. Medis nebent turi tam tikrą garų laidumo koeficientą, kas absoličiai niekaip neįtakoja gyvenimo kokybės.
Marketinginiai triukai: atkreipiu skaitytojų dėmesį, kad internete viešai neradau pateiktos informacijos, koks konkrečiai yra medinio lango rėmo šiluminis laidumas (Uf) ("f" - pirma raidė nuo žodžio "frame", reiškiančio lango rėmą). Vietoje to medinių langų gamintojai nurodo viso lango (t.y. rėmas plius stiklo paketas) šiluminį laidumą (Uw), kas yra nekorektiškas parametras, lyginant skirtingus produktus. Uw ("w" pirma nuo žodžio "Window"). Uw skaičiuojamas imant stiklo paketo (Ug "g" nuo žodžio "glass", reiškiančio stiklo paketą) ir rėmo (Uf) šiluminius laidumus, o liūto dalį sudaro būtent stiklo paketo šiluminės charakteristikos, nes pats rėmas užima santykinai mažą gaminio procentą.Tačiau ką daryti, jeigu nori medžio, o tuo pačiu - ir šiltų langų? Imkite maksimaliai platų rėmą ir maksimaliai platų stiklo paketą.

Dėl šių priežasčių nemačiau prasmės primokėti smarkiai daugiau vien tik už vidaus vaizdą, todėl be ilgesnių dvejonių pasirinkome plastikinius langus.

Pagrindiniai plastikinio  lango parametrai, mano akimis žiūrint, yra lango šiluminės charakteristikos. Visa kita yra labai supanašėje, lyginant skirtingų gamintojų produkciją. Trumpai tariant - kuo lango šiluminės charakteristikos geresnės, tuo jis bus brangesnis ir jame bus sumontuotos aukštesnės klasės apkaustai ir kt. komplektuojančios dalys (pvz. rankenos).

Pagrindiniai parametrai, įtakojantys šilumines charakteristikas:
  • Lango rėmo (profilio) storis, profilio šiluminis laidumas. Tai parametras, koreliuojantis su terminu "lango kameros". T.y. kuo daugiau kamerų, tuo storesnis yra rėmas, ir tuo šiltesnis bus langas. Šiuolaikiniams šiltiems namams naudojami ne mažiau kaip ~85 mm pločio profiliai, šie profiliai visi būna ne mažiau kaip 6 kamerų. Pigesnė kategorija yra 5 kamerų, apie 70 mm storio profiliai, tačiau jie ir bus šaltesni ir į naują namą net nerekomenduojami. Vaizdžiai tariant, tai atrodo šalia padėti du langai - kairėje 88 mm langas, dešinėje 70 mm langas:

Ieškant šilčiausio rėmo, rinkoje lyderis yra Veka Alphaline 90 profilis, kuris gaminamas su polistirolo užpildu. Šis rėmas pasiekia Uf=1.0 reikšmę. Renkantis lango rėmą, atkreipkite dėmesį, kad jis turėtų tris sandarinimo tarpines (kai kurie ekonominiai variantai teturi dvi), o ir šios tarpinės būtų keičiamos. Tarpinės po kokių ~5 metų nebebus tokios elastingos ir jas reikės tiesiog pasikeis
  • Stiklo paketas. Siekiamybė - kuo geresnė Ug reikšmė. Prieš metus (kai rinkausi) ir dabar (straipsnio rašymo metu) geriausia Ug reikšmė vis dar yra Ug=0,5 naudojant argono dujas. Galima naudoti kriptono dujas, bet pamatę kainas jau nebenorėsite :) Pats lango profilis turi apribojimus, kokio maksimalaus pločio stiklo paketas gali būti įstatytas į jį, pvz. 44 mm, 48 mm, 50 mm, 52 mm. ir t.t.
    Ug=0,5 rodiklį gali pasiekti tik stiklo paketai su trims stiklais ir tik su tais profiliais, į kuriuos gali būti dedami ne siauriasni kaip 48mm stiklų paketai.
  • Renkantis stiklo paketą atkreipkite dėmesį į šviesos laidumo koeficientą, kuris nusako, kiek % šviesos pateks į patalpą. Rinkitės maksimaliai didelį %, šioje vietoje ~70% laikoma normaliu dydžiu. Galima nemaloni situacija: pirkėjas nori maksimaliai šilto lango, tačiau smarkiai taupo rinkdamasis profilį ir pasirenka lango profilį, į kurį galima įdėti maksimum 44 mm stiklo paketą. Gaminami ir 44 mm stiklo paketai su Ug=0,5, tačiau jų šviesos laidumas tėra 55%, t.y. į patalpas pateks gerokai mažiau šviesos. Efektas bus toks pats, kaip iš anksto tiesiog pasirenkant gerokai mažsesnius langus visame name. Beje, susidaryti vaizdą apie stiklo paketus galima šioje lentelėje.
  • Stiklo paketą sudarantys stiklai vienas nuo kito yra atskiriami rėmeliais. Standartiškai gaminamas rėmelis yra iš aliuminio - toks langas bus šaltesnis. Jau kurį laiką gaminami šilti, plastikiniai rėmeliai, kurie gana smarkiai pagerina viso lango šilumines savybes, ir kas svarbiausia - plastikiniai rėmeliai tik minimaliai padidina langų sąmatą.
Manau, kad šie keli parametrai yra pagrindiniai, padėsiantys nepasiklysti įvairių gamintojų pasiūlymuose. Aš asmeniškai pasirinkau:
Profilis: 88mm pločio Kommerling 88+; Uf berods 1,1;
Stiklo paketas: 48 mm, Ug=0,5; šviešos laidumas 70%;
Šiltas plastikinis rėmėlis: Taip.

Šis gaminys konkuravo su Veka Alphaline 90, tačiau kaina, lyginant su Kommerlig 88+ profiliu, skyrėsi gana ženkliai. Dar aspektas tas, kad bendravau su trimis Veka Aplhaline tiekėjais, tai nei vienas nesiūlė dėti 48 mm stiklo paketo, o siūlė apsiriboti 44 mm, kas reikštų gerokai šaltesnį visą langą.


2015 m. liepos 21 d., antradienis

Betoniniai laiptai

Stogdengiams baigus dengti stogą, nusprendžiau pasilengvinti gyvenimą ir mažiau laipioti nepatogiomis kopėčiomis. Laiptai projekte numatyti gelžbetoniniai "I_I" formos, t.y. su tarpine laiptų aikštele. Laiptų aikštelė suvalgo bendrojo ploto, tačiau taip yra gerokai saugiau.

Meistrus rinkausi iš trijų variantų - internete rastas Jonas iš betoniniailaiptai.lt; Pirmas Namas rekomenduotas Romas ir asmeninė kolegos patirtis užsakant panašius laiptus iš meistro Rolando. Buvau tikras, kad visi trys meistrai padarys taip pat kokybiškai, todėl pasirinkau geriausios kainos pasiūlymą - Rolando.

Kaip ir Pirmas Namas atveju, pas mane irgi laiptų aikštelė yra antrojo aukšto grindų tęsinys, t.y. bus betonuojami ne tik laiptai, bet realiai ir dalis antrojo aukšto perdangos.


Pradedami montuoti klojiniai:



Buvo naudojamas dvigybas atmatūros tinklas, t.y. viena eilė armatūros yra apačioje, kita eilė - viršuje. Su kiek teko bendrauti laiptų meistrų - pasak visų, standartiškai visi daro su vienu sluoksniu ir jo turėtų užtekti. Pasitarus su konstruktoriumi, nuspręsta vis tik armuoti dviem sluoksliais. Kainų skirtumas gavosi ~300 Lt.

Šioje nuotraujome matome tik apatinį armavimą. Armuota D12 armatūra.
Nuotraukoje apačioje matomas perdangos plokščių "pratęsimas" - išbetonuotas ruožas vėliau tarnaus kaip antrojo aukšto grindys. Kokybiškam surišimui šiame mazge matome tokius elementus:
1) Kairėje pusėje armatūra suvirinta su kampuočiu;
2) Armatūra sukišta į perdangos plokščių kairymes;
3) Armatūra sukišta į dešinėje pusėje esančios perdangos plokštės šoną.
Pagal konstruktorius rekomendacijas laiptų aikštelė surišta su "išorine sieną" buvo tokiu principu: kas antras blokelis išdaužomas ir bus išbetonuotas, o į kitus blokelius armatūra įkalama prieš tai padarius skyles:

Šioje nuotraukoje matoma mūro siūlių armatūra:
 Laiptai į šalia esančia sieną irgi buvo surišti sukalant armatūrą į blokelius:


Laiptų pradžia (t.y. pirma pakopa pirmame aukšte) mano atveju sutapo su rostverku - tai yra labai gerai, nes galima padaryti gerą surišimą ir svoris laikysis ant pamato, o ne pvz. tiesiog sutankinto grunto ar gelžbetoninės pagalvės, ką matomai būtų reikėję, jeigu nebūtų po apačia rostverko.

Šioje nuotraukoje  matomas laiptų apačios mazgas: rostverkas pragręžiamas, į skyles sukalama armatūra, kuri surišama su laiptų armatūra.
Nuotraukoje apačioje matomi jau sudėti abudu armatūros tinklo sluoksniai:


Laiptai buvo pilnai įrengti per ~savaitę. Išvykę meistrai susirinko visas šiukšles, medieną ir kt. Kieme buvo palikta išbėgusio betono - paprašius palikti kiemą kaip buvo pradžioje, už dienos viskas buvo sutvarkyta. Smulkmena, bet maloni. Beje, betonas buvo užsakytas iš betono gamyklos ir atvežtas savivarčiu. Atvežtas betonas būna per tirštas laiptų betonavimui, todėl laiptininkams buvo reikalingas vanduo praskiedimui.

Štai ir rezultatas:




Kaminą ir laiptus paprašiau atskirti minkštu EPS50 polistirolu - kadangi laiptai ir kaminas yra atskiros konstrukcijos, jos gali judėti.

Apibendrintai galiu pasakyti, kad Rolando kompanija buvo viena atsakingesnių, kruopščiausių ir apskritai viena rimčiausių per visą iki šiol apturėtą statybų laikotarpį, todėl mielai dalinuosi kontaktais: http://blaiptai.lt/kontaktai.html. Laiptų įrengimas su viskuo kainavo nepilnus 4.000 Lt.
2018 m. papildymas :  jų tinkapis neveikia (arba persikėlė kitur - nežinau), todėl dalinuosi telefonu tiesiogiai: 8-677-99952


2015 m. liepos 18 d., šeštadienis

Virtuvės projektas

Gavę rekomendacijų, susisiekėme su baldininku, iš kurio planuojame užsakyti virtuvės baldų suprojektavimą ir pagaminimą. Pagrindiniai poreikiai buvo: didelis šaldytuvas, daug vietos susidėti įvairiems produktams/indams, didelis stalviršio plotas. Mėgstame gaminti maistą, todėl virtuvė nebus maža. Taip pat virtuvę su valgomuoju kambariu jungs baras, valgomasis stalas numatytas atskirai. Per kelias iteracijas baldininkas padarė galutinį virtuvės projektą, kurį čia ir aprašau.

Virtuvės forma pasirinkta "Ū" raidės (ne "U", bet būtent "Ū") - t.y. tokios formos nerasite nei viename vadovėlyje, tačiau mums toks variantas geriausiai užpildytų erdvę. Virtuvės stalviršis dvejose vietose sutampa su langais, todėl čia neplanuojame montuoti atskirų palangiu, o stalviršį pratęsti iki pat lango - bus vientisas paviršius.

Vizualizacijoje apačioje matomas dviduris šaldytuvas ir šalia esanti orkaitė. Esame girdėję, kad orkaitės šalia šaldytuvo statyti nėra labai gerai (vienas prietaisas šaldo, o kitas kaitina) - būtų įdomūs komentarai, kurie su tuo yra susidūrę praktiškai - ar tai blogis iš esmės, ar gyventi galima ? :)

Taip pat į kairėje pusėje nuo orkaitės matoma niša - joje planuojame laikyti arbatinuką, tosterį, kombainą ar panašius dalykus - įrenginius, kuriuos naudoji labai dažnai, tačiau kurie paprastai būna laikomi matomose vietose ir pripažinsiu - darko švarios virtuvės vaizdą. Nišoje esantis turinys nesimatys esant valgomajame. Virš šaldytuvo esanti lentynėlė nebus pasiekiama neužsilipus ant kėdės, todėl ten talpinsime kažką itin retai naudojamo, pvz. tuščius stiklainius.

Kriauklė, deja, bet rado vietą tik prie lango :(  Mano asmenine nuomone, kriauklė prie lango neturi  privalumų, o atneša tik trūkumus: 
a) negali laikyti indų spintelėje virš kriaukės, t.y. nebus patogu plaunant indus juos iškart dėti į spintelę;
b) apsitaško langas.

Dažnai naudojamas argumentas "plaunant indus galėsi žiūrėti pro langą" manęs neįtikina, nes plaunant indus ir žiūri į pačius indus, o ne pro langą :) Tačiau po ilgų derybų su antrąja puse teko nusileisti - kriauklė bus prie lango.

Kita virtuvės pusė - joje matome kaitlentę ir barą. Baras iš virtuvės pusės galės būti naudojamas kaip stalviršis ruošiant maistą, arba iš valgomojo pusės - kaip vieta greitam užkandžiui.


Na ir brėžiniai su išmatavimais:


Šiame projekte yra dvi vietos, kur yra kampinės spintelės - jose tikriausiai įrengsime "karuseles" - besisukančius įtaisus, išnaudojančius erdvę kampuose. Deja, bet geri įrenginiai kainuoja kosmosą - apie 1,5 k Lt už vienetą, todėl bandysime imti pigesnius atitikmenis.



Laukiame pastabų ir komentarų - dar ne vėlu keisti projektą :)

2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Čerpių klojimas

Stogą stogdengiai sugrebėstavo labai greitai, užtruko berods apie vieną darbo dieną. Grebėstuojant ir apskritai prieš dedant čerpes būtina labai tiksliai paskaičiuoti, kiek eilių bus formuojama. Visos čerpės gali persidengti su viršutine eile, tačiau dauguma čerpių negali persidengti šonais - vadinasi, skaičiuojant stogo plotį, turi gan tiksliai apskaičiuoti ir grebėstų išdėstymą. Mano stogdendiams su matematika viskas OK, todėl čia nesusipratimų nebuvo.

Atvežtos Monier Zanda Protector čerpės. Dalis jų  buvo sudužusios transportavimo metu. Gamintojas garantuoja, kad jeigu sudužusių čerpių bus >3% (nesu tikras ar teisingas skaičius), nemokamai kompensuos viską, kas >3%. Mano atveju vizualiai primetus susidarė gal ir kiek daugiau negu tie patys 3%, tačiau visos sudužusios čerpės buvo paprastos, t.y. ne brangios kampinės ar kraigo čerpės. Dėl šios priežasties nevargau skaičiuodamas ir dūžį tiesiog "nurašiau".
 




Kadangi objektas nesaugomas, o atvežto krovinio vertė >10k Lt, pirmąją naktį teko samdyti apsaugą - žmogus miegojo automobilyje, o visas turtas nakvojo iškrautas kieme. Kitą dieną dalis medžiagų susinaudojo, o dalį teko kurį laiką pasivežioti bagažinėje:
Stoglangiai. Norėjosi didesnių stoglangių, tačiau pakelta stogo linija (h=1,60 nuo švarių grindų) neleido dėti aukštesnių stoglangių negu 98 cm. Buvo išsirinkti naujos kartos Velux 78x98 stoglangiai su apatine rankena, nuo ankstesnės kartos besiskiriantys pagrindinai kiek didesniu įstiklinimo plotu. Perkant stoglangius, privalu įsigyti ir montavimo paketą ir pageidautina - garo izoliaciją. 

Nežinau, ar tai gamintojo, ar montuotojo brokas, tačiau nuotraukoje matoma neužsidaranti orlaidė. Iškviestas Velux serviso meistras ją nemokamai pakeitė, tačiau prasitarė, kad didžiausia tikimybė yra ta, kad stogdengiai įpratę prie viršutinės rankenos stoglangių, griebia už orlaidės ir ją sulaužo.
Gerai tai, kad atvykęs Velux specialistas įvertino ir montavimo broką - pasirodo, stogdengiai neįdėjo latako, kuris difuzine plėvele žemyn tekantį vandenį "nuveda" aplink stoglangį. Pasiteisinimas tradicinis - "jau 10 metų taip dedam, niekas nieko nesakė" :(  Liūdna dėl tokių meistrų meistrelių, tačiau latakus sumontavo be kalbų.

Pats eilinių čerpių klojimo procesas paprastas: dirba trise, vienas ima čerpes nuo paletės (kuri stovi ant žemės), meta (!) tą čerpę antrajam stovinčiam prie karnizo, o šis meta čerpę dedančiajam. Žiauriai įdomu pažiūrėti, gaila, kad nenufilmavau :)

Dedant taip pat sumontuojamos sniego užtvaros. Kamino apskardinimai dar tik gaminami, todėl juos sumontuos vėliau.

 Žiūrint per tamsintą automobilio stiklą čerpių spalva atrodo kitaip:
 Vaizdas iš toliau:
 
Jau sudėtos visos atvežtos čerpės. Visada tokiems dalykams skaičiuoju "neužmesdamas" per daug, kad neliktų medžiagų. Klojant šias betonines čerpes, vis tiek teko daryti pakartotinį užsakymą.
 Stogdengiai pasiliko praėjimą iki kamino - vėliau jį skardins.


Karnizo mazgas iš arčiau vertas komentaro. Visų pirma, stogas montuotas pagal Monier pateikiamus brėžinius, tačiau Monier specialistai apskaičiavo per žemus laštakius - jų aukščio nebūtų užtekę pasiekti latako. Teko labai skubiai užsakinėti reikiamų išmatavimų laštakius, kuriuos pagamino per pusę darbo dienos.
Moki-veži, iš kurio pirkau Monier laštakius, žadėjo priimti atgal, tačiau didmenos vadybininkas kaip tik pakeitė darbą, o naujas vadybininkas nieko apie tai nenorėjo girdėti :( Dedu minusą Moki-veži.

Jeigu Monier atstovai skaito šį blogą - būkit geri, susisiekit - grąžinsiu originalius laštakius :)

Kitas aspektas - vėjalentės, ant kurių pritvirtinti latakai, sukaltos per aukštai ir difuzine plėvele bėgantis vanduo ne iškart patenka į lataką, bet pirma kaupiasi šiame "pilve" ir kol "pilvas" nepasidaro pilnas vandens, į lataką nepatenka. Kaip galvojate - ar verta šį mazgą perdaryti, ar tiesiog pamiršti?


Beje, lietaus nutekėjimo sistemą pasirinkau Ruukki - dėl gero vardo ir rimtai atrodančios produkcijos. Parduotuvės stende galima vizualiai palyginti ruukki ir pigius lenkiškus/kiniškus gaminius - skirtumas juntamas, o kainų skirtumas nėra didelis.
 Stogo linijų sankirtoje (nuotraukos apačioje dešinėje pusėje, po sniego užtvaromis) matoma užklijuota Wakaflex juosta. Dabar galvoju, kad jos būtų galima atsisakyti, tiesiog įdedant pusinę čerpę.





Kitame įraše - apie laiptų betonavimą. Smarkiai pabodo į antrą aukštą lipti kopėčiomis, todėl nusprendžiau išsibetonuoti laiptus gana anksti.

PAPILDYMAS:
Skaitytojui prašant, prisegu detalius skaičius apie faktines produkcijos kainas:
Komentaras: Į pavadinimus nekreipkite dėmesio (pvz. SF nurodyta Benders produkcija) - vadybininkas tingėjo / neturėjo laiko perrašyti pavadinimus į Monier, tačiau pozicijų pavadinimai (pvz. "kraigo čerpė" arba "kraštine čerpė")teisingi. Dėl lietaus nuvedimo sistemos - įskaičiuota tik tai, kas matoma nuotraukose (nėra lietvamzdžių ir laikiklių, kuriuos pirksiu pabaigus fasadą). Iš sąmatos galima drąsiai išbraukti kamino apvadą, kurio nepanaudojau, nes kaminą skardinau.

Stogo plotas apie 170 kv.m.(brėžiniuose 165, stogdengiai prikalkuliavo faktą apie 175). Stogo planas apačioje, nuolydis 40 laipsnių, todėl visus matmenis manau apsiskaičiuosite pats :)