Puslapiai

2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Čerpių klojimas

Stogą stogdengiai sugrebėstavo labai greitai, užtruko berods apie vieną darbo dieną. Grebėstuojant ir apskritai prieš dedant čerpes būtina labai tiksliai paskaičiuoti, kiek eilių bus formuojama. Visos čerpės gali persidengti su viršutine eile, tačiau dauguma čerpių negali persidengti šonais - vadinasi, skaičiuojant stogo plotį, turi gan tiksliai apskaičiuoti ir grebėstų išdėstymą. Mano stogdendiams su matematika viskas OK, todėl čia nesusipratimų nebuvo.

Atvežtos Monier Zanda Protector čerpės. Dalis jų  buvo sudužusios transportavimo metu. Gamintojas garantuoja, kad jeigu sudužusių čerpių bus >3% (nesu tikras ar teisingas skaičius), nemokamai kompensuos viską, kas >3%. Mano atveju vizualiai primetus susidarė gal ir kiek daugiau negu tie patys 3%, tačiau visos sudužusios čerpės buvo paprastos, t.y. ne brangios kampinės ar kraigo čerpės. Dėl šios priežasties nevargau skaičiuodamas ir dūžį tiesiog "nurašiau".
 




Kadangi objektas nesaugomas, o atvežto krovinio vertė >10k Lt, pirmąją naktį teko samdyti apsaugą - žmogus miegojo automobilyje, o visas turtas nakvojo iškrautas kieme. Kitą dieną dalis medžiagų susinaudojo, o dalį teko kurį laiką pasivežioti bagažinėje:
Stoglangiai. Norėjosi didesnių stoglangių, tačiau pakelta stogo linija (h=1,60 nuo švarių grindų) neleido dėti aukštesnių stoglangių negu 98 cm. Buvo išsirinkti naujos kartos Velux 78x98 stoglangiai su apatine rankena, nuo ankstesnės kartos besiskiriantys pagrindinai kiek didesniu įstiklinimo plotu. Perkant stoglangius, privalu įsigyti ir montavimo paketą ir pageidautina - garo izoliaciją. 

Nežinau, ar tai gamintojo, ar montuotojo brokas, tačiau nuotraukoje matoma neužsidaranti orlaidė. Iškviestas Velux serviso meistras ją nemokamai pakeitė, tačiau prasitarė, kad didžiausia tikimybė yra ta, kad stogdengiai įpratę prie viršutinės rankenos stoglangių, griebia už orlaidės ir ją sulaužo.
Gerai tai, kad atvykęs Velux specialistas įvertino ir montavimo broką - pasirodo, stogdengiai neįdėjo latako, kuris difuzine plėvele žemyn tekantį vandenį "nuveda" aplink stoglangį. Pasiteisinimas tradicinis - "jau 10 metų taip dedam, niekas nieko nesakė" :(  Liūdna dėl tokių meistrų meistrelių, tačiau latakus sumontavo be kalbų.

Pats eilinių čerpių klojimo procesas paprastas: dirba trise, vienas ima čerpes nuo paletės (kuri stovi ant žemės), meta (!) tą čerpę antrajam stovinčiam prie karnizo, o šis meta čerpę dedančiajam. Žiauriai įdomu pažiūrėti, gaila, kad nenufilmavau :)

Dedant taip pat sumontuojamos sniego užtvaros. Kamino apskardinimai dar tik gaminami, todėl juos sumontuos vėliau.

 Žiūrint per tamsintą automobilio stiklą čerpių spalva atrodo kitaip:
 Vaizdas iš toliau:
 
Jau sudėtos visos atvežtos čerpės. Visada tokiems dalykams skaičiuoju "neužmesdamas" per daug, kad neliktų medžiagų. Klojant šias betonines čerpes, vis tiek teko daryti pakartotinį užsakymą.
 Stogdengiai pasiliko praėjimą iki kamino - vėliau jį skardins.


Karnizo mazgas iš arčiau vertas komentaro. Visų pirma, stogas montuotas pagal Monier pateikiamus brėžinius, tačiau Monier specialistai apskaičiavo per žemus laštakius - jų aukščio nebūtų užtekę pasiekti latako. Teko labai skubiai užsakinėti reikiamų išmatavimų laštakius, kuriuos pagamino per pusę darbo dienos.
Moki-veži, iš kurio pirkau Monier laštakius, žadėjo priimti atgal, tačiau didmenos vadybininkas kaip tik pakeitė darbą, o naujas vadybininkas nieko apie tai nenorėjo girdėti :( Dedu minusą Moki-veži.

Jeigu Monier atstovai skaito šį blogą - būkit geri, susisiekit - grąžinsiu originalius laštakius :)

Kitas aspektas - vėjalentės, ant kurių pritvirtinti latakai, sukaltos per aukštai ir difuzine plėvele bėgantis vanduo ne iškart patenka į lataką, bet pirma kaupiasi šiame "pilve" ir kol "pilvas" nepasidaro pilnas vandens, į lataką nepatenka. Kaip galvojate - ar verta šį mazgą perdaryti, ar tiesiog pamiršti?


Beje, lietaus nutekėjimo sistemą pasirinkau Ruukki - dėl gero vardo ir rimtai atrodančios produkcijos. Parduotuvės stende galima vizualiai palyginti ruukki ir pigius lenkiškus/kiniškus gaminius - skirtumas juntamas, o kainų skirtumas nėra didelis.
 Stogo linijų sankirtoje (nuotraukos apačioje dešinėje pusėje, po sniego užtvaromis) matoma užklijuota Wakaflex juosta. Dabar galvoju, kad jos būtų galima atsisakyti, tiesiog įdedant pusinę čerpę.





Kitame įraše - apie laiptų betonavimą. Smarkiai pabodo į antrą aukštą lipti kopėčiomis, todėl nusprendžiau išsibetonuoti laiptus gana anksti.

PAPILDYMAS:
Skaitytojui prašant, prisegu detalius skaičius apie faktines produkcijos kainas:
Komentaras: Į pavadinimus nekreipkite dėmesio (pvz. SF nurodyta Benders produkcija) - vadybininkas tingėjo / neturėjo laiko perrašyti pavadinimus į Monier, tačiau pozicijų pavadinimai (pvz. "kraigo čerpė" arba "kraštine čerpė")teisingi. Dėl lietaus nuvedimo sistemos - įskaičiuota tik tai, kas matoma nuotraukose (nėra lietvamzdžių ir laikiklių, kuriuos pirksiu pabaigus fasadą). Iš sąmatos galima drąsiai išbraukti kamino apvadą, kurio nepanaudojau, nes kaminą skardinau.

Stogo plotas apie 170 kv.m.(brėžiniuose 165, stogdengiai prikalkuliavo faktą apie 175). Stogo planas apačioje, nuolydis 40 laipsnių, todėl visus matmenis manau apsiskaičiuosite pats :)


2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Stogo dangos ir plėvelės pasirinkimas

Įrašas apie stogo dangos ir plėvelės pasirinkimo procesą. Renkantis stogo dangą, svarbiausi kriterijai buvo išorės vaizdas (namo konstrukcija tokia, kad stogas privalo būti gražus, nes matosi iš visur - nuolydis 40 laipsnių), kaina ir eksploatacijos savybės.  Be abejo, čerpės duoda geriausią vaizdą, tačiau buvau įsitikinęs, kad finansiniu aspektu tai labai paplonins piniginę. Buvau praktiškai apsisprendęs dėti Eternit Gotika šiferio lakštus, tačiau... užtikau internete jų skaičiuoklę, kuri pateikia kainą pagal stogo išmatavimus ir kt. parametrus. Kaina gavosi analogiška Monier panašaus stogo  paskaičiavimams. Dar labiau pasidomėjus tapo aišku, kad keraminių čerpių kaina iš tikrųjų yra smarkiai didesnė negu kitų dangų, o štai betoninių čerpių kaina gana konkurencinga. Šiek tiek užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad man visas stogo dangos komplektas (čerpės, apsaugos nuo paukščių, sandarinimo juosta wakaflex; čerpių laikikliai, kraigo tašelio montavimo plokštelės, medvaržčiai, laštakiai, sniego gaudytuvai su tvirtinimo elementais, atvežimas su iškrovimu, tačiau be difuzinės plėvelės ir be lietaus nuvedimo sistemos) kainavo 10.500 Lt. Stogo kvadratūra apie 170 kvadratų, t.y. 1 kv.m. dangos su priklausiniais atsiėjo 52 litus.  Gera skarda arba Gotikos šiferis būtų kainavęs tik kažkiek mažiau.

Kitas aspektas - keraminės vs betoninės čerpės. Nepaisant to, kad pagamintos iš skirtingų medžiagų, jų eksploatacinės savybės identiškos. Kas skiriasi - tik išvaizda, pats betoninės čerpės paviršius nėra idealiai glotnus, tačiau stovint prie jau uždengto stogo, reikia smarkiai įempti akis, siekiant įžiūrėti, ar čerpės iš betono, ar iš molio :) Bet kokiu atveju - keraminės čerpės yra ženkliai brangesnės ir mano nuomone, betoninės pateikia kelis kartus patrauklesnį kainos/vertės santykį.

Taigi, išsirinkau Monier Zanda Protector modelį. Visus stogo dangos priklausinius (tvirtinimo elementai ir kt.) irgi pirkau originalius Monier - kainų skirtumas tarp originalių dalių ir pakaitalų nėra didelis, turbūt daugiau laiko būtų sugaišta ieškant kuo pakeisti, negu būtų realiai sutaupyta.

Nors visą stogo komplektą pirkau iš Monier, jų siūlomos Divoroll Universal 2S stogo plėvelės už ~1.700 Lt pirkti neleido sąžinė :) Ši plėvelė yra labai gera, ilgaamžė, tačiau sunkiai protu suvokiama kaina privertė stipriau paieškoti analogų. No-name lenkų gamintojais iš principo negalima pasitikėti perkant dalyką, kurį pakeisti ateityje kainuotų itin daug. Po ilgų paieškų buvo nuspręsta pasirinkti Tyvek Pro variantą - savo savybėmis jis daug neatsilieka nuo Divoroll, tačiau yra daugiau kaip 2 kartus pigesnis. Tyvek Pro 3 rulonus įsigijau  už 685 Lt. 

Patarimas būsimiems statytojams - nepasimaukite ant lenkiškos ar pan. produkcijos pardavėjų, kurie akcentuoja tik plėvelės svorį ("gramatūra") - tai rodiklis, apibūdinantis tik produkto svorį. Žiūrėkite į visas eksploatacijos savybes, kurias rimtesni gamintojai pateikia viešai. Yra tekę girdėti siaubo istorijų, kai pigiausia difuzinė plėvelė po kelių eksploatacijos metų tampa popieriaus stiprumo, sudūlėja ir nebeatlieka jokios funkcijos.

Beje, pats Tyvek Pro plėvelę pirkau be lipnių kraštų. Mano atveju ne po visa plėvele tiesiogiai bus dedama šilumos izoliacija, t.y. bus dalis "šaltos" palėpės, kuri turės vėdintis. Todėl nusprendžiau tas plėvelės vietas, po kuriomis tiesiogiai bus dedama šilumos izoliavija, vėliau tarpusavyje suklijuoti klijais plius papildomai lipnia juostele, o vėdinamai palėpei dar geriau, jeigu po plyšius cirkuliuos oras. 

Pati plėvelė rulonais atrodo taip:

 Plevėlės dėjimo procesas apačioje. Atkreipiu dėmesį, kad plevėlės dedamos iš apačios į viršų taip, kad sluoksniai persiklotų ir vanduo galėtų nutekėti iki pat lietlovio. Kaip matoma nuotraukoje - ten irgi plėvelė perkota teisingai, tiesiog pradėjo kloti nuo viršaus (ir pakišti po viršutiniu sluoksniu) dėl to, kad galėjo patogiau prieiti vaikščiodami mūrlotais.


 Pradedami kalti grebėstai:


 Vaizdas iš vidaus. Geras jausmas - pirmą kartą pajauti namo stogo kontūrus :)

 Na ir apylinkių vaizdas: